Su amžiumi atsiranda ne tik odos suglebimas, bet ir keičiasi laikančiųjų raiščių (retaining ligaments) įtampa bei tarpusavio ryšiai ir veido fascijų bei raumenų struktūrų tęstinumas. Tai skatina minkštųjų audinių nusileidimą ir raukšlių gilėjimą [5,6].
Praktikoje tai reiškia, kad vien kremas nepanaikins pokyčių, kylančių dėl giliųjų audinių mechanikos.
1.6. Mimikos raumenys
Mimikos raumenys dalyvauja formuojantis dinaminėms raukšlėms, kurios laikui bėgant įsitvirtina kaip statinės. Pasikartojantis kaktos, glabelos ar paakių raumenų susitraukimas sutampa su prastėjančiu odos elastingumu ir atraminio kolageno netekimu [15,16].
Todėl dalis senėjimo požymių yra mechaninės ir raumeninės, o ne vien odos kilmės.
Mimikos raumenų vaidmuo dvejopas. Viena vertus, ilgamečiai pasikartojantys susitraukimai sukuria dinamines raukšles ir įtvirtina statines linijas. Kita vertus, raumenys išlieka neatsiejama veido architektūros dalimi ir veikia audinių tonusą bei padėtį.
Pasikartojantis mimikos raumenų aktyvumas atlieka esminį vaidmenį formuojantis dinaminėms raukšlėms, kurios laikui bėgant įsitvirtina kaip statinės [17,18]. Kai kurie raumenys funkciškai hipertrofuoja, kitų – silpsta vektorių pusiausvyra. Tai ypač svarbu glabelai, kaktai, paakiams ir apatinei veido daliai.
Veido raumenys sensta kitaip nei klasikiniai laikysenos ar galūnių raumenys. Taip yra dėl jų ypatingos anatomijos: daugelis jų tvirtinasi tiesiai prie odos, o ne vien prie kaulo, todėl raumens tonuso, tūrio ar kokybės pokytis iškart atsispindi veido bruožuose, raukšlių formavimesi ir audinių nusileidime [9–11]. Dėl šios priežasties mimikos raumenų senėjimą reikia analizuoti ne atskirai, o kaip daugiasluoksnės sistemos, apimančios odą, riebalus, SMAS, laikančiuosius raiščius ir kaulinį karkasą, dalį [6–11].
Mažėjant raumenų masei, kokybei ir funkcijai – be kita ko, dėl motorinių vienetų netekimo, inervacijos sutrikimų, sutrikusios regeneracijos, mitochondrijų pokyčių – dalis skaidulų nusilpsta ir sutrinka įtampų pusiausvyra tarp atskirų mimikos raumenų. Kliniškai tai gali pasireikšti vienu metu esančiu vienų raumenų grupių hiperaktyvumu ir kitų nusilpimu [1–3].
Raumenų būklę netiesiogiai veikia fotosenėjimas, kuris sustiprina raumenų senėjimo pasekmių matomumą dėl elastingumo praradimo, prastėjančio odos ir fascijų karkaso bei didėjančio suglebimo. Dėl odos struktūros pokyčių mimikos raumenys dirba vis mažiau elastingo atraminio audinio fone. Keičiasi ir erdviniai ryšiai tarp riebalų, odos ir raumenų [5]. SMAS, fascijų ir kaulų struktūros pokyčiai blogina raumenų ir odos atramą, o kliniškai atsiranda nusileidimas ir mimikos judesių harmonijos praradimas.
Dėl tokios sudėtingos problemos nėra vieno metodo, veiksmingai „atjauninančio veido raumenis“. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai terapija pritaikoma: raumenų hiperaktyvumui, tūrio netekimui, odos suglebimui, atraminių struktūrų nusilpimui ar giliųjų sluoksnių persitvarkymui [4–17].
Kurie metodai veiksmingiausi pagal vyraujančią problemą
Kai vyrauja mimikos raumenų hiperaktyvumas, geriausiai dokumentuotas metodas išlieka A tipo botulino toksinas [10,11].
Kai vyrauja tūrio ir raumenų atramos netekimas, geriausiai pagrįsti hialurono rūgšties užpildai [4–8,14].
Kai vyrauja giliųjų sluoksnių suglebimas ir SMAS nusilpimas, racionaliausi yra mikrofokusuotas ultragarsas ir radijo dažnis [9,13,14].
Kai vyrauja statinės raukšlės ir odos virš raumens fotopažeidimai, didelę vertę turi frakciniai lazeriai ir mikroadatos [15–17].
Todėl geriausią estetinį rezultatą paprastai duoda kombinuota terapija, nes kiekviena iš šių procedūrų visų pirma veikia kitą sluoksnį ar kitą senėjimo komponentą [4–18].
Małgorzata Kowza-Dzwonkowska
Universiteto dėstytoja, kosmetologė, dietologė, terapeutė, biomedicinos chemikė
Literatūra
[1] Larsson L, Degens H, Li M, Salviati L, Lee YI, Thompson W, Kirkland JL, Sandri M. Sarcopenia: Aging-Related Loss of Muscle Mass and Function. Physiological Reviews. 2019;99(1):427-511.
[2] Lexell J. Human aging, muscle mass, and fiber type composition. The Journals of Gerontology Series A: Biological Sciences and Medical Sciences. 1995;50 Spec No:11-16.
[3] Narici MV, Maffulli N. Sarcopenia: characteristics, mechanisms and functional significance. British Medical Bulletin. 2010;95:139-159.
[4] Rohrich RJ, Pessa JE. The fat compartments of the face: anatomy and clinical implications for cosmetic surgery.Plastic and Reconstructive Surgery. 2007;119(7):2219-2227.
[5] Lambros V. Observations on periorbital and midface aging. Plastic and Reconstructive Surgery. 2007;120(5):1367-1376.
[6] Shaw RB Jr, Katzel EB, Koltz PF, Kahn DM, Langstein HN, Girotto JA. Aging of the facial skeleton: aesthetic implications and rejuvenation strategies. Plastic and Reconstructive Surgery. 2011;127(1):374-383.
[7] Ghassemi A, Prescher A, Riediger D, Axer H. Anatomy of the SMAS revisited. Aesthetic Plastic Surgery.2003;27(4):258-264.
[8] Yaar M, Gilchrest BA. Photoageing: mechanism, prevention and therapy. British Journal of Dermatology.2007;157(5):874-887.
[9] Pessa JE. An algorithm of facial aging: verification of Lambros’s theory by three-dimensional stereolithography, with reference to the pathogenesis of midfacial aging, scleral show, and lateral suborbital trough deformity. Plastic and Reconstructive Surgery. 2000;106(2):479-488.
[10] Carruthers JD, Carruthers JA. Treatment of glabellar frown lines with C. botulinum-A exotoxin. Journal of Dermatologic Surgery and Oncology. 1992;18(1):17-21.
[11] Carruthers A, Carruthers J. Cosmetic use of botulinum toxin. Dermatologic Clinics. 2004;22(2):151-160.
[12] Sundaram H, Cassuto D. Biophysical characteristics of hyaluronic acid soft-tissue fillers and their relevance to aesthetic applications. Plastic and Reconstructive Surgery. 2013;132(4 Suppl 2):5S-21S.
[13] Suh DH, Shin MK, Lee SJ, Rho JH, Kim NI. Intense focused ultrasound tightening in Asian skin: clinical and pathologic results. Dermatologic Surgery. 2011;37(11):1595-1602.
[14] Fitzpatrick R, Geronemus R, Goldberg D, Kaminer M, Kilmer S, Ruiz-Esparza J. Multicenter study of noninvasive radiofrequency for periorbital tissue tightening. Lasers in Surgery and Medicine. 2003;33(4):232-242.
[15] Manstein D, Herron GS, Sink RK, Tanner H, Anderson RR. Fractional photothermolysis: a new concept for cutaneous remodeling using microscopic patterns of thermal injury. Lasers in Surgery and Medicine. 2004;34(5):426-438.
[16] Hantash BM, Bedi VP, Kapadia B, Rahman Z, Jiang K, Tanner H, Chan KF, Zachary CB. In vivo histological evaluation of a novel ablative fractional resurfacing device. Lasers in Surgery and Medicine. 2007;39(2):96-107.
[17] Aust MC, Reimers K, Repenning C, Stahl F, Jahn S, Guggenheim M, et al. Percutaneous collagen induction therapy: an alternative treatment for scars, wrinkles, and skin laxity. Plastic and Reconstructive Surgery.2008;121(4):1421-1429.
