Melazma – veiksmingos terapijos

Norint veiksmingai prižiūrėti melazmą, reikia žinoti jos priežastis ir audiniuose vykstančius pokyčius.

Melazma – tai ne vien pigmentinės dėmės dėl melanino pertekliaus; ji apima visos odos aplinkos sutrikimą.

Kas iš tiesų yra melazma?

Melazma – įgyta, lėtinė ir pasikartojanti hiperpigmentacija, dažniausiai simetriška ir lokalizuota veide.

Daugelį metų manyta, kad pagrindinė problema – per aktyvūs melanocitai. Šiandien žinome, kad tai gerokai sudėtingesnis procesas.

Melazmos pažeistoje odoje stebima:

• bazinės membranos pažeidimas
• dermos pokyčiai (vadinamoji saulės elastozė)
• fibroblastų aktyvacija
• padidėjęs putliųjų ląstelių skaičius (t. y. uždegiminis komponentas)
• padidėjęs kraujagyslių skaičius (neovaskuliarizacija)
• tarpląstelinės matricos pokyčiai

Taigi problema susijusi ne tik su melanocitais, bet ir su visa odos struktūra [1–5].

Kas sukelia melazmą?

Svarbiausia suprasti, kad melazma atsiranda dėl daugelio veiksnių sutapimo.

Pagrindiniai:

• šviesa – ne tik UV, bet ir matomoji šviesa
• hormonai – ypač estrogenai (nėštumas, kontracepcija)
• uždegimas – ir „tylus“, lėtinis
• kraujagysliniai veiksniai
• odos fotosenėjimas
• genetinė predispozicija

Be to:

• kontaktiniai dermatitai
• agresyvios estetinės procedūros
• fotosensibilizuojanti kosmetika ir vaistai

gali veikti kaip sukeliantys ar sustiprinantys veiksniai [1–3,5].

Tai paaiškina, kodėl melazma linkusi kartotis – ją sukelia daug priežasčių.

Pagrindinė terapinė išvada

Jei problema daugiapakopė,
reikia dirbti kiekviename sluoksnyje, kuriame ji pasireiškia.

Todėl geriausius rezultatus duoda kombinuotos, o ne pavienės procedūros.

Kaip atsikratyti šios hiperpigmentacijos? – praktinis požiūris

Melazmos terapiją įsivaizduokite kaip keturių pagrindinių ramsčių sistemą.

1. Fotoapsauga – absoliutus pagrindas

Be jos procedūros neturi prasmės.

Svarbiausia:

• kasdienė apsauga nuo UV + (VL) matomosios šviesos
• švelni namų priežiūra

Fotoapsaugos stoka =
✔ prastesni rezultatai
✔ greiti atkryčiai

Tai vienas geriausiai dokumentuotų terapijos elementų [3,5].

2. Vietiniai preparatai – pirmo pasirinkimo terapija

Geriausiai ištirta vadinamoji trigubos sudėties terapija:

• hidrochinonas (HQ)
• tretinoinas
• fluocinolono acetonidas

Ji veikia keliais lygmenimis vienu metu:

• slopina melanogenezę
• greitina epidermio atsinaujinimą
• mažina uždegimą

Tai klasikinis pradinės terapijos „aukso standartas“ [6,7].

3. Palaikomoji ir papildomoji terapija

Po intensyvaus gydymo etapo pereiname prie stabilizavimo.

Dažniausiai taikomos galimybės:

• hidrochinonas arba cisteaminas
• traneksamo rūgštis
  • veikia plazmino–keratinocito–melanocito kelią
  • mažina melanogenezę ir kraujagyslinį komponentą [9,10]
• azelaino rūgštis
  • gera alternatyva netoleruojant HQ [8]

Tai esminis etapas, jei norime sumažinti atkryčius.

4. Procedūros – kaip pagalba, o ne pagrindas

Technologijos gali labai padėti, bet tik tada, kai gerai parinktos.

Dažniausiai taikomos:

• Q-switched Nd:YAG 1064 nm (low fluence)
• pikosekundiniai ir aleksandrito lazeriai
• frakciniai CO₂ lazeriai
• IPL
• mikroadatos, mezoterapija + veikliosios medžiagos
• pilingai (ypač glikolio rūgšties) [11–15]

Tačiau DĖMESIO – tai labai svarbu:

Per agresyvios procedūros gali pabloginti melazmą

• stiprūs pilingai
• didelė lazerių energija
• per didelis dirginimas, uždegimas

nes gali sukelti:

• použdegimines pigmentines dėmes
• atkryčius

Todėl melazmos atveju visada galioja principas:
gydyti veiksmingai, bet švelniai [5,11,12].

Kodėl kombinuotas gydymas veikia geriausiai?

Nes kiekvienas metodas veikia kitą ligos elementą:

• fotoapsauga → pašalina sukeliantį dirgiklį
• vietinis gydymas → slopina melanocitus, uždegimą
• bendroji terapija, mityba → veikia biocheminius ir kraujagyslinius kelius
• procedūros → padeda šalinti pigmentą

Tik jų derinys duoda veiksmingus ir ilgalaikius rezultatus.

Moksliniai tyrimai aiškiai rodo,
kad kombinuotos procedūros veiksmingesnės nei monoterapija [5–10].

Praktinė santrauka

Melazma – ne pigmento problema.
Tai odos aplinkos problema.

Todėl:

• nepakanka „paskaistinti“
• reikia atkurti odos pusiausvyrą

Tapkite melazmos terapijos ekspertu

SyneViaMed mokymuose mokome:

• kaip parinkti procedūras ir veikliąsias medžiagas pagal pigmentinių dėmių tipą ir fototipą
• kokios veikliųjų medžiagų koncentracijos veiksmingos
• kokias procedūras taikyti
• kada įtraukti procedūras, o kada jų vengti
• kaip vesti terapiją, kad ji veiktų ir nesukeltų atkryčių
• kokios papildomos procedūros palaiko audinių regeneraciją

Nes veiksmingumas melazmos atveju – ne vieno metodo, o terapeuto strategijos klausimas.

Mokymai – melazmos terapijos ekspertas

Taip pat kviečiame į mokymus:

Mokymai – HIFU terapija kosmetologijoje (MHIFU, 12D HIFU)

Mokymai – frakciniai lazeriai kosmetologijoje

Mokymai – RF procedūrų ekspertas

Mokymai – liftingas be skalpelio, kombinuotos terapijos

Mokymai – biostimuliatoriai, mezoterapija ir mikroadatos

Mokymai – cheminiai pilingai ir kombinuotos terapijos

Małgorzata Kowza-Dzwonkowska

Universiteto dėstytoja, kosmetologė, dietologė, terapeutė, biomedicinos chemikė

Literatūra

1. Handel, A. C., Miot, L. D. B., Miot, H. A. (2014). Melasma: a clinical and epidemiological review. Anais Brasileiros de Dermatologia, 89(5), 771–782.
2. Grimes, P. E. (1995). Melasma. Etiologic and therapeutic considerations. Archives of Dermatology, 131(12), 1453–1457.
3. Ortonne, J. P., Arellano, I., Berneburg, M., et al. (2009). A global survey of the role of ultraviolet radiation and hormonal influences in the development of melasma. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 23(11), 1254–1262.
4. Kim, E. H., Kim, Y. C., Lee, E. S., Kang, H. Y. (2007). The vascular characteristics of melasma. Journal of Dermatological Science, 46(2), 111–116.
5. Passeron, T., Picardo, M. (2018). Melasma, a photoaging disorder. Pigment Cell & Melanoma Research, 31(4), 461–465.
6. Taylor, S. C., Torok, H., Jones, T., et al. (2003). Efficacy and safety of a new triple-combination agent for the treatment of facial melasma. Cutis, 72(1), 67–72.
7. Torok, H. M., Jones, T., Rich, P., Smith, S., Tschen, E. (2005). Hydroquinone 4%, tretinoin 0.05%, fluocinolone acetonide 0.01%: a safe and efficacious 12-month treatment for melasma. Cutis, 75(1), 57–62.
8. Baliña, L. M., Graupe, K. (1991). The treatment of melasma. 20% azelaic acid versus 4% hydroquinone cream. International Journal of Dermatology, 30(12), 893–895.
9. Wu, S., Shi, H., Wu, H., et al. (2012). Treatment of melasma with oral administration of tranexamic acid. Aesthetic Plastic Surgery, 36(4), 964–970.
10. Del Rosario, E., Florez-Pollack, S., Zapata, L., et al. (2018). Randomized, placebo-controlled, double-blind study of oral tranexamic acid in the treatment of moderate-to-severe melasma. Journal of the American Academy of Dermatology, 78(2), 363–369.
11. Sarkar, R., Kaur, C., Bhalla, M., Kanwar, A. J. (2002). The combination of glycolic acid peels with a topical regimen in the treatment of melasma in dark-skinned patients: a comparative study. Dermatologic Surgery, 28(9), 828–832.
12. Na, J. I., Choi, S. Y., Yang, S. H., Choi, H. R., Kang, H. Y., Park, K. C. (2010). Effect of low-fluence Q-switched Nd:YAG laser on melasma. Dermatologic Surgery, 36(5), 607–616.
13. Wattanakrai, P., Mornchan, R., Eimpunth, S. (2010). Low-fluence Q-switched neodymium-doped yttrium aluminum garnet (1,064 nm) laser for the treatment of facial melasma in Asians. Dermatologic Surgery, 36(1), 76–87.
14. Sarkar R, et al. Chemical Peels for Melasma: A Systematic Review. Dermatol Ther (Heidelb). 2024. PMID: 38530985.
15. Sarkar R, Lakhani R. Chemical Peels for Melasma: A Systematic Review. Dermatol Surg. 2024