Celiulitas – audinių architektūros sutrikimas, o ne tik „estetinė problema“
Kodėl atsiranda celiulitas ir kodėl jį taip sunku pašalinti?
Celiulitas nėra vien paviršinis estetinis pokytis – visų pirma tai poodinio audinio architektūros sutrikimas. Jis atsiranda dėl mechaninių, metabolinių, kraujagyslinių ir hormoninių veiksnių sąveikos, lemiančios būdingus struktūrinius pokyčius, matomus odos paviršiuje.
Pagrindinis mechanizmas: fibrozinių pertvarų struktūros pokytis
Svarbiausias celiulito patogenezės veiksnys moterims yra jungiamojo audinio pertvarų (fibrous septae) fibrozė ir trumpėjimas.
Ką tai reiškia praktikoje?
- fibrozinės pertvaros traukia odą žemyn (tethering)
- tuo pat metu riebalų skiltelės išsikiša į viršų
- susidaro būdingas vaizdas:
nelygumai, duobutės ir „apelsino žievelė“
Šis mechanizmas gerai aprašytas klasikiniuose ir šiuolaikiniuose vaizdinimo tyrimuose, be kita ko, Nürnberger ir Müller bei Querleux ir kt.
Kodėl celiulitas daugiausia būdingas moterims?
Esminis skirtumas kyla iš poodinio audinio sandaros:
- moterų pertvaros išsidėsčiusios labiau vertikaliai
- vyrų – įstrižai ir susikryžiuodamos
Rezultatas:
- moterims riebalai lengviau išstumiami į viršų
- vyrų struktūra mechaniškai stabilesnė
Tai paaiškina, kodėl celiulitas:
- daugiausia būdingas moterims po brendimo
- vyrams pasitaiko retai (dažniausiai esant hormonų sutrikimams)
Mikrocirkuliacijos ir uždegimo vaidmuo
Celiulitas – ne tik mechanika; svarbų vaidmenį atlieka ir mikrocirkuliacijos pokyčiai:
- veninės ir limfinės tėkmės sutrikimai
- padidėjęs kraujagyslių pralaidumas
- polinkis į intersticinę edemą
- pablogėjusi medžiagų apykaita
tai lemia:
- audinių hipoksiją
- lėtinį žemo laipsnio uždegimą
- sustiprėjusią fibrozę
Šie reiškiniai plačiai aprašyti, be kita ko, Rossi ir Vergnanini bei Rawlings.
Hormonų ir riebalinio audinio reikšmė
Estrogenai atlieka esminį vaidmenį, veikdami:
- riebalinio audinio pasiskirstymą
- kraujagyslių pralaidumą
- tarpląstelinės matricos (ECM) metabolizmą
- skysčių sulaikymą
be to:
- padidėjęs adipocitų tūris (hipertrofija)
- sukelia didesnį spaudimą fibrozinėms pertvaroms
Amžius ir odos kokybė
Su amžiumi:
- mažėja kolageno kiekis
- prastėja odos biomechaninės savybės
- silpsta dermos „karkasas“
rezultatas:
- nelygumai tampa labiau matomi
- celiulitas įsitvirtina
Santrauka – pagrindinės celiulito priežastys
Celiulitas atsiranda dėl kelių esminių procesų sąveikos:
1. 🔹 Poodinio audinio architektūros sutrikimas (esminis veiksnys)
- pertvarų fibrozė ir trumpėjimas
2. 🔹 Adipocitų hipertrofija
- riebalinio audinio tūrio padidėjimas
3. 🔹 Mikrocirkuliacijos sutrikimai
- edema, hipoksija, uždegimas
4. 🔹 Pertvarų fibrozė ir standumas
- deformacijų įtvirtinimas
5. 🔹 Hormoniniai veiksniai (estrogenai)
- ypač moterims
6. 🔹 Amžius ir kolageno degradacija
- odos kokybės prastėjimas
Ką tai reiškia terapijai?
Mechanizmo supratimas veda prie esminės išvados:
veiksmingiausi yra metodai, tiesiogiai veikiantys fibrozines pertvaras
Kodėl?
Jei vyrauja:
- ryškios tethering duobutės
- ramybėje matomi pokyčiai
problema NĖRA vien riebalai, o mechaninis odos įtraukimas pertvaromis
Biologiškai racionaliausi metodai
Stipriausią ir ilgiausiai trunkantį poveikį duoda technologijos, kurios:
✔️ perkerta arba atpalaiduoja fibrozines pertvaras
✔️ keičia audinio architektūrą
Geriausiai dokumentuoti:
- subcizija (pvz., Cellfina)
- Nd:YAG lazeris
- radijo dažnio banga
- HIFU
- ultragarsinė lipolizė
- smūginė banga (ESWT)
- akustinė / radialinė banga
- akustinė subcizija
- mechaniniai ir vakuuminiai masažai
Esminė išvada
Celiulitas – struktūrinė, ne vien adipocitų problema
Todėl:
- vien riebalinio audinio sumažinimo dažnai NEPAKANKA
- būtina veikti:
- fibrozines pertvaras
- mikrocirkuliaciją
- odos kokybę
Apibendrinimas
Veiksmingai celiulito terapijai reikia:
- atpažinti vyraujantį mechanizmą
- parinkti technologiją pagal audinio struktūrą ir celiulito tipą
- geriausia – taikyti kombinuotas terapijas
Tik kelių procedūrų derinys duoda realų ir ilgalaikį klinikinį poveikį
Małgorzata Kowza-Dzwonkowska
Universiteto dėstytoja, kosmetologė, dietologė, terapeutė, biomedicinos chemikė